Spalio viduryje ant Nidos oro uosto pakilimo tako sukosi ne lėktuvai, o vėjaračiai. Į dar egzotiškai atrodančią veiklą organizatoriai pakvietė žmones su negalia, kurie išbandyti vėjaračius atvyko pagal Sporto rėmimo fondo finansuojamą projektą.
„Suplanuota įgyvendinti 10 tokių patirčių žmonėms su negalia. Kol kas turėjome žmones su judėjimo negalia, bet manau, kad galima integruoti ir visus kitus. Įskaitant šią, jau įvyko aštuoni projektai. Džiaugiamės matydami, kaip žmonės patiria daug teigiamų gerų emocijų, kad įveikia iššūkius savo viduje“, – sakė projekto savanorė Goda Venslovaitė.
Šio projekto veiklos daugiausiai vyksta Nidoje, Juodkrantėje, Smiltynėje. Su vėjaračiu galima važiuoti pajūriu, o žiemą, uždėjus pačiūžas, mėginti gaudyti vėją ir ant ledo. Su vėjaračiu galima išvystyti net iki 70 km/val. greitį, tačiau tam reikalinga ir gera danga, ir įranga.
Kaip pasakojo G. Venslovaitė, vėjaratis varomas vėjo – yra burė, ratai, vairas, o greitis priklauso nuo sėdinčiojo asmens svorio ir parinktos burės: „Galime sumažinti greitį, jei yra didelis vėjas, uždėdami mažesnę burę, o jei mažai vėjo – dedame didesnio buringumo burę. Tai saugus sportas, bet segamės šalmą, atsakingai, gerbiame kolegas, kad „neįvažiuotume“ ir greitį jaukinamės su patirtimi.“
Nidos oro uoste vėjaratį pirmą kartą gyvenime išmėginusi Monika džiaugėsi nauja patirtimi, tik pasigedo stipresnio vėjo. „Noriu daugiau vėjo. Smagu pabandyti. Nei stabdžio, nei greičio paminos. Viskas priklauso nuo vėjo – nėra vėjo ir negali greitai važiuoti. Tik po truputį. Kaip ir sakė kolega, esame priklausomi nuo gamtos stichijų“, – įspūdžiais dalijosi ji.
2022 metais prasidėjęs projektas „Žmonių su fizine negalia įtraukimas į buriavimo vėjaračiais/ledrogėmis sportą ir jų fizinio aktyvumo skatinimas šaltojo sezono metu“ bus vykdomas ir 2023-iaisiais. Tikimasi, kad ši veikla pagerins dalyvių emocinę savijautą, prisidės prie jų fizinio aktyvumo didinimo ir sustiprins socialinę integraciją.