Raimonda Mikalčiūtė-Urbonė, 15min.lt žurnalistė
Žvejyba, fizinio aktyvumo treniruotės, šokių pamokos, bendruomenės šventės – Kėdainiuose gyvenantis Stasys Antanaitis juokiasi – kartais ir pats pajunta, kad veiklos jo gyvenime yra šiek tiek per daug. Net per karantiną jis nesiskundžia jos stygiumi – kartu su Kėdainių rajono paraplegikų asociacijos nariais – įvairią judėjimo negalią turinčiais žmonėmis – bei treneriais mankštinasi, rengia šventes ir net mokosi naujų šokių žingsnelių nuotoliniu būdu.
„Asociacijoje (Kėdainių rajono paraplegikų asociacijoje – aut. past.) esu jau 40 metų. Per tą laiką buvo visko: kartais veiklos tikrai trūko, nieko nevykdavo. Tačiau atėjus dabartinei vadovei užsiėmimų tiek, kad kartais man net pritrūksta laiko paroje. Juolab, kad gyvenu nuosavame name, tad reikalų yra ir apie sodybą“, – pasakojo S.Antanaitis. Savo gyvenime jis vadovaujasi principu: gyveni, kol yra pirmų kartų. Toks „pirmas kartas“ nutiko pernai – S.Antanaitis pradėjo mokytis šokti.
„Atrodytų, kam man, žmogui, kuriam virš 70 metų, dar reikia tų šokių? Būna, tikrai nenoriu, bet prisiverčiu ir nesigailiu! Iš tiesų labai gerai, kad neturiu laiko nuobodžiauti – mažiau laiko galvoti apie problemas“, – savo požiūriu į gyvenimą pasidalino pašnekovas.
Sportas išlaisvina
130 – tiek narių šiuo metu vienija Kėdainių rajono paraplegikų asociacija. Organizacijai priklauso įvairaus amžiaus žmonės, turintys įvairaus lygio judėjimo negalias, kurias įgijo traumų ir kitų susirgimų metu. Nors asociacijos nariai juda neįgaliųjų vežimėliais, naudojasi kita judėjimą palengvinančia kompensacine technika pagalba, visi jie aktyviai dalyvauja įvairiuose asociacijos rengiamuose projektuose, kurių vienas naujausių – Sporto rėmimo fondo finansuojamas tęstinis projektas „Sportas mus išlaisvina“.
Kaip pasakojo Kėdainių rajono paraplegikų asociacijos vadovė Alma Margevičienė, projektinis finansavimas leido net 48 mėnesius organizuoti skirtingas fizinio aktyvumo veiklas. Iki karantino du kartus per savaitę asociacijos nariai kartu su kineziterapeute Santa Vareikiene treniravosi treniruoklių salėje, taip pat padedant instruktoriams plaukė baseine.
„Visai neseniai susitikę per „Zoom“ kalbėjomės apie tai, ką jiems reiškia tos treniruotės. Nors dabar per karantiną jos vyksta nuotoliniu būdu, bet net ir tokie susitikimai labai daug reiškia. Kaip sakė vienas iš asociacijos narių: tokiu metu, kai net ir su artimaisiais negali gyvai pasimatyti, treniruotės ir susitikimai „Zoom“ tampa svarbiausiu savaitės įvykiu. Jie laukia to susitikimo, jiems patinka visos veiklos. Tai yra bendravimas – vienintelis, kokį jie dabar gali turėti“, – sakė kineziterapeutė.
Ji atkreipė dėmesį, kad toks pat artimas ir šiltas bendravimas tarp asociacijos narių ir darbuotojų buvo ir anksčiau: žmonės visada sulaukdavo informacijos, kur ir kada tiksliai vyks treniruotės, o kilus problemoms – pagalbos.
„Dėl to į visas veiklas žmonės įsitraukdavo ypač aktyviai. Asociacijos autobusiukas, būna, nuvažiuoja daugybę kilometrų tik tam, kad atvežtų žmones pasimankštinti“, – pasakojo neįgalius Kėdainių rajono gyventojus treniruojanti specialistė.
Kiekviena šokių pamoka – šventė
Treniruotės salėje ir baseine – ne vienintelė projekto „Sportas mus išlaisvina“ veikla. Išskirtinė projekto dalis – sportiniai šokiai. Šiuos užsiėmimus lanko 10 neįgaliųjų, judančių vežimėliais, ir 10 judėjimo negalią turinčių, tačiau vaikštančių, asociacijos narių. Vesti šokio keliu juos ryžosi profesionalūs šokėjai ir treneriai iš Vilniaus – Jurgita Česnavičiūtė-Jančorienė ir jos vyras Tomas Jančoras. Sostinėje šokių studiją turintys sutuoktiniai anksčiau jau yra dirbę su neįgaliaisiais – ne tik turinčiais judėjimo, bet ir, pavyzdžiui, regėjimo negalią.
„Matyt, dėl to mus ir pakvietė prisidėti prie šio projekto – dėl patirties“, – svarstė sportinių šokių šokėja ir trenerė. Tiesa, ji neslėpė, jog abu su partneriu įvertino, jog užsiėmimai vyks Kėdainiuose: „Atstumas nemažas, o mes turime darbą Vilniuje, yra šeima. Tačiau nė karto nesigailėjome: žmonės mūsų labai laukia – gauname stiprų grįžtamąjį ryšį. Jausmas toks, kad atvažiuoju ne dirbti, bet su draugais pabendrauti“, – džiaugėsi šokių mokytoja.
Pasak jos, šokiai – toks fizinio aktyvumo būdas, kurį mėgsta daugelis žmonių. „Nėra skirtumo, kiek tau metų, koks tavo socialinis statusas, kokios tavo galios ar negalios – bendravimas ir judėjimas svarbus mums visiems. Šokdama ir bendraudama su Kėdainių paraplegikų asociacijos nariais matau, kad jie tik neseniai atrado visas šias veiklas: mankštas, šokius. Jaučiasi, kad žmonės labai vertina tą bendravimą, užsiėmimus. Daugiausia dirbu Vilniuje ir Kaune: ten yra jausmas, kad visi šokių pamokas jau priima kaip natūralų dalyką. Kėdainiuose į kiekvieną užsiėmimą žmonės atvažiuoja kaip į šventę, geros nuotaikos“, – kalbėjo pašnekovė.
Pernai per pirmąjį karantiną gyvas šokių pamokas pakeitė nuotolinės: iš pradžių asociacijos nariai šokti galėjo pagal iš anksto įrašytas mokytojų pamokas. Tačiau nuo šių metų, žmonėms geriau išmokus naudotis nuotolinio ryšio programomis, nuspręsta visus užsiėmimus tęsti per „Zoom“ programą.
Organizuoja stovyklas ir žygius
Nors judėjimas ir fizinis aktyvumas – svarbiausias projekto tikslas, nemažiau dėmesio skiriama ir bendrystei. Kartą per metus keliasdešimt asociacijos narių gali susitikti ir kartu leisti laiką aktyviai 10 dienų sporto stovykloje „Landšafto terapijos ir rekreacijos centre“ Monciškių kaime prie Šventosios.
„Šiame projekte dalyvauja 37 neįgalieji. Stovyklaujant visos dienos turi užimtumo programą. Rengiame stovykloje šaškių, šachmatų ir bočios turnyrus, smiginio treniruotes ir varžybas, estafetes su šiaurietiško vaikščiojimo lazdomis ir judėjimą neįgaliojo vežimėliu lazdų pagalba. Kiekvieną stovyklos dieną kineziterapijos specialistė S.Vareikienė moko ir praveda mankštas. Dvi dienos skiriamos žygiams, maršrutu Monciškės-Šventoji-Palanga. Į žygį leidžiamės vežimėliais-varytuvais, triračiais, kas gali, keliauja dviračiais“, – pasakojo Kėdainių rajono paraplegikų asociacijos vadovė.
Dar viena proga susitikti ir pajudėti – regioninės žvejybos varžybos. Kartą per metus Kėdainiuose vykstančiame renginyje dalyvauja iki 40 neįgaliųjų.
Anot A.Margevičienės, dalis Sporto rėmimo fondo lėšų buvo skirta infrastruktūrai – prie Kėdainių tvenkinio buvo pastatytas stacionarus treniruoklis pritaikytas neįgaliesiems. „Kai atšyla čia du kartus per savaitę vyksta mankštos ir mokymai visiems, kurie nori teisingai naudotis treniruokliu“, – teigė pašnekovė.