Meninės gimnastikos užsiėmimai naudingi ne tik fizinei vaikų sveikatai, bet ir padeda ugdyti didesnį pasitikėjimą savimi, kūrybingumą, gebėjimą dirbti komandoje. Tuo neabejoja Europos meninės gimnastikos čempionė, meninės gimnastikos akademijos įkūrėja ir trenerė Dalia Kutkaitė. Pašnekovė džiaugėsi, kad aktyvų gyvenimą besirenkančių vaikų vis daugėja ir paaiškino, kad treniruočių salė – dar ir puikus saviraiškos būdas.

D.Kutkaitė ilgą laiką gyveno ir dirbo Ispanijoje, o sugrįžo, kaip pati sako, norėdama meninę gimnastiką populiarinti ir Lietuvoje. Pasak jos, anksčiau tai nebuvo labai populiari sporto šaka, o dabar norinčių prisijungti vaikų sparčiai daugėja.

Užsiėmimus 2015-aisiais Vilniuje duris atvėrusios Dalios Kutkaitės meninės gimnastikos akademijoje lanko įvairaus amžiaus ir meistriškumo mergaitės. Kitaip tariant, akademijoje laukiamos ne vien profesionalios sportininkės, bet ir norinčios treniruotis vien savo malonumui.

Šiuo metu akademijoje sportuoja daugiau kaip 150 mergaičių. Anot pašnekovės, sportuoti paprastai pradedama labai anksti, vos sulaukus kelių metukų. Paklausta, kaip sekasi sėkmingai treniruoti pačias mažiausias, ji paaiškino, kad pirmaisiais metais paprasčiausiai mokoma išbūti treniruočių salėje, išlaikyti dėmesį.

„Žinoma, gimnastikoje labai daug kas vyksta žaidimo forma, o ir treniruotė netrunka ilgai, apie 45 minutes. Pirmaisiais metais svarbiausia išmokti išlaikyti dėmesį, apsiprasti, susibendrauti“, – pasakojo akademijos įkūrėja ir trenerė.

 

D.Kutkaitė: „Labai daug ko galima išmokti ir vien tik įgimto talento tikrai neužtenka“

Paprašyta patarti, kokios savybės reikalingos meninėje gimnastikoje ir į kokius vaikų bruožus tėveliai turėtų atkreipti dėmesį, D.Kutkaitė paaiškino, kad tai priklauso nuo to, ko šiame sporte norima pasiekti –sportuojama dėl savęs, ar siekiama rezultatų.

Dalios Kutkaitės akademijos nuotr.

Dalios Kutkaitės akademijos nuotr.

„Taip, kaip negali būti geras dainininkas be klausos ir balso, taip ir meninėje gimnastikoje. Svarbu lankstumas ir kūno smulkumas. Žinoma, labai daug ko galima išmokti ir vien tik įgimto talento tikrai neužtenka. Kaip ir kiekvienoje srityje, be pasiaukojimo, darbštumo ir atkaklumo,

nieko nepasieksi. Jeigu vaikas, nors ir labai talentingas, bet visai nemotyvuotas ir dirbti nenori, rezultato nebus. O jeigu vaikas turi tik vidutinius, bet ne pačius geriausius fizinius duomenis, tačiau daug dirba, kantriai siekdamas savo tikslo, tai jis ir talentingiausią, tačiau nedarbštų gali pralenkti.“

Kaip pasakojo D.Kutkaitė, suaugusiųjų pasaulis toks sudėtingas ir komplikuotas, kad darbas su vaikais jai yra tikra atgaiva. Noro treniruotis neišblaškė nė prasidėjęs karantinas. Tiesa, anot jos, nuotoliniu būdu dirbti su pačiais mažiausiais kiek sudėtingiau, todėl visa bendruomenė nekantriai laukia, kada galės sugrįžti į akademiją.

D.Kutkaitė pasakojo, kad prie sėkmingos akademijos veiklos taip pat prisidėjo dar 2020 m. pradėtas vykdyti projektas „Meninės gimnastikos užsiėmimai – sveikatai, saviraiškai ir pasitikėjimui“. Projektą bendrai finansuoja Sporto rėmimo fondas, kurio pagrindinis tikslas – skatinti Lietuvos gyventojų fizinį aktyvumą. Šio projekto metu meninę gimnastiką atrado ne viena mergaitė, o įsigijus taip reikalingą profesionalią įrangą ir po sostinės mokyklose organizuotų veiklų panoro prisijungti daugiau kaip 100 moksleivių! Ne ką mažesnio susidomėjimo sulaukė vasarą vykusi vaikų stovykla bei atvirų durų diena. Svarbiausia tai, kad meninę gimnastiką pasirinkę vaikai ne tik pagerina savo fizinę sveikatą, bet susiranda draugų, mokosi bendrauti, ugdo savarankiškumą ir bendruomeniškumą.

Beje, pašnekovė prisiminė, kad panašiai ir pati atrado meninę gimnastiką – į pirmąją treniruotę ją atvedė mama, pastebėjusi mažosios Dalios lankstumą ir aktyvumą. „Iškart šį sportą įsimylėjau“, – sakė ji.

 

Dalios Kutkaitės akademijos nuotr.

Meninę gimnastiką pamilo ir devynmetė Mintė

Meninę gimnastiką įsimylėjo ir prieš 3 metus treniruočių salės duris pirmąkart atvėrusi, šiandien jau devynmetė Mintė. Jos mama Aušrinė pasakojo, kad dukros akys dega noru sportuoti ir per tuos kelerius metus nė kiek nepriblėso.

„Mums labai patinka trenerių darbas. Jos nuoširdžiai kartu dirba, užsiima ne tik gimnastika, bet ir kitomis veiklomis, daug dėmesio skiria draugiškų santykių kūrimui. Pavyzdžiui, jos pildo dienoraštį, kuriame pasižymi pastabas, ką reikėtų pataisyti, kas buvo gerai ir panašiai“, – kalbėjo ji.

Pasak Mintės mamos, džiugu, kad treniruotės nenutrūko ir karantino metu, nes vaikai daug laiko praleidžia mokydamiesi prie kompiuterių, o sportas paskatina daugiau judėti. „Turiu sūnų, kuris lanko krepšinį, bet šiuo metu užsiėmimai nevyksta ir pastebiu, kaip vaikui to trūksta.“ Aušrinė pasakojo, kad dukrai bene labiausiai patinka tai, kad treniruočių metu leidžiama improvizuoti: „Matau, kai būna užduotis pasirinkus patinkančią melodiją sukurti savo šokį, akys labiausiai blizga ir ji labai džiaugiasi, stengiasi. Tai labiausiai ir motyvuoja. Matyt, kad pakliuvome ten, kur ir reikėjo, nes per tuos trejus metus noras sportuoti tikrai niekur nedingo.“